sutramužyti

sutramùžyti 1. žr. sustramužyti 1: Ana sutramùžijo vyrą: – Koks iš tavęs viršinykas?! Lel. 2. refl.: Širdis susitramùžija, t. y. susijudina iš piktumo, iš rūpesčio J. \ tramužyti; sutramužyti